Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Marijampolės apylinkės teismas
lt
En

NAUJIENOS

Siaubingose sąlygose kankinti gyvūnai konfiskuoti, netinkamai juos prižiūrėjusiam asmeniui paskirta piniginė bauda

Siaubingose sąlygose kankinti gyvūnai konfiskuoti, netinkamai juos prižiūrėjusiam asmeniui  paskirta piniginė bauda
2019-04-30

Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai atlikdami patikrinimą dėl gyvūnų gerovės ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo įvertinimo J.N. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, nustatė, kad galvijai laikomi 4 pastatuose, iš viso 7 patalpos, kurie yra avarinės būklės ir kuriuose nėra sudarytos tinkamos gyvūnų laikymui sąlygos, kadangi gyvūnų laikymo patalpų būklė kelia grėsmę gyvūnų sveikatai dėl pašalinių daiktų, galinčių sužeisti gyvulius. Patalpos yra nesandarios,  temperatūra viduje nėra pastovi dėl didelių angų pastato konstrukcijose, nėra užtikrinama gyvūnų apsauga nuo blogų klimato sąlygų.  Gyvūnų laikymo vietoje didelis nešalinto mėšlo kiekis, galvijų kojos apie 50 cm panirę į ant pagrindo susikaupusio mėšlo masę. Taip pat nustatė, kad gyvūnų laikymo vietose nėra šėrimo ir girdymo įrangos. Atsargų laikymo patalpose pašarų nerasta, o lauke prie atsargų laikymo vietų rastos  pašarų atsargos yra senos ir netinkamos gyvūnų šėrimui, nes yra  sugedę. Be to, nustatė, kad 4 galvijai pametę po 1 ausų įsagą, vienas galvijas su 2 skirtingais ausų įsagais, 4 galvijai neidentifikuojami, nes be ausų įsagų. Minėtais veiksmais J.N. padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau – Kodekso) 346 straipsnio 16 dalyje, 344 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 3 dalyje.

 

Marijampolės apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir nutarimu skyrė nuobaudą, nors J. N. teismo posėdžio metu kaltinimą pripažino tik dalyje. Pripažino kaltinimą dėl netinkamo gyvulių ženklinimo, kitų kaltinimų nepripažino. J.N. teigė manantis, kad yra persekiojamas ir terorizuojamas veterinarijos tarnybos pareigūnų, nes patalpos gyvuliams laikyti yra tinkamos, gyvuliai nekankinami, pašarų taip pat pakanka. Reikalavo gyvulius grąžinti, o veterinarijos tarnybai baigti jį persekioti.

 

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgaliotas atstovas K.S. patvirtino patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes ir pabrėžė, jog tai nebuvo vienintelis kartas, o sistemingas reiškinys. Paaiškino, kad pirmą kartą, konstatavus tokią padėtį, J.N. buvo įspėtas, buvo siekta jam padėti, kad tarnyba ne persekioja, bet siekia padėti. Buvo rastos tinkamos patalpos gyvuliams pas kitą ūkininką, sutikusį juos priimti, tačiau J.N. tas patalpas apleido, nevalė, nesirūpino gyvuliais, todėl patalpas suteikęs ūkininkas pareikalavo jas atlaisvinti. Antrojo patikrinimo metu vėl buvo konstatuota analogiška padėtis, kartu dar buvo rastos ir dvi nepašalintos gaišenos tvarte. J.N. už tai buvo skirta 120 eurų bauda. Baudą sumokėjo, tačiau išvadų nepadarė ir toliau nesirūpino gyvūnais, tokiu laikymu būdu gyvūnai buvo kankinami. Vėl gavus skundą buvo atliktas šis patikrinimas ir kadangi padėtis nepasikeitusi, buvo kreiptasi į savivaldybės administraciją,  gyvūnai laikinai iki teismo sprendimo paimti bei jiems suteikta laikina globa savivaldybės įstaigoje. Kadangi tai jau sistema, tarnyba kreipiasi į teismą, kad ne tik būtų skirta bauda, bet ir taikyta administracinio poveikio priemonė – gyvulių konfiskavimas.

 

Teismo posėdžio metu apklausti patikrinime dalyvavę liudytojai R.B. ir L.V. , kurie taip pat patvirtino akte nurodytas aplinkybes. R.B. paaiškino, kad visą laiką J.N. buvo stengiamasi padėti, reikalaujama tik vieno – nekankinti gyvulių ir tinkamai tvarkyti ūkį. Liudytojas paaiškino, kad „gyvuliai jų laikino paėmimo metu buvo tokios būsenos, kad jeigu jie nebūtų turėję šeimininko ir nebūtų reikalinga spręsti jų nuosavybės klausimo, jie būtų iš karto išvežti utilizacijai.“ Liudytojas L.V. teigė, kad gyvuliai „išbadėję, fiziškai išsekę“, kad „šiuo atveju reikia gelbėti gyvulius, užkirsti kelią tolesnėms kančioms“.

 

Teismas nustatė, kad J.N. kaltę ir nustatytas faktines aplinkybes, padarius minėtus nusižengimus, patvirtina bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma, nusižengimų esmė įrodyta, padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai. J.N. atsakomybę  lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, konstatavo, kad J.N. baustas administracine tvarka už gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. 

 

Taip pat teismas nustatė, kad šiuo atveju pažeista eilė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo straipsnių, eilė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų punktų, eilė Gyvūnų laikymo Marijampolės savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių punktų, kurių J.N. nesilaikė. Be to, padaryti pažeidimai yra kartotinio pobūdžio, rezultatų nedavė ne tik administracinių nuobaudų skyrimas, bet ir praktinė pagalba (suradimas tinkamų patalpų gyvuliams laikyti, šias suteikus kitam ūkininkui). Todėl teismas sprendė, kad vien administracinės nuobaudos už padarytus administracinius nusižengimus paskyrimas nebus pakankamas. Teismas laikė, jog siekiant apginti gyvūnų interesus, apsaugoti juos nuo besitęsiančio žiauraus elgesio ir kankinimų, tikslingas administracinio poveikio priemonės taikymas, nors jis, šiuo atveju, įstatymo leidėjo nenumatytas kaip privalomas.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

 

ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik asmenį nubausti, siekiant auklėti, tačiau ir auklėti atgrasant nuo nusižengimų ar nusikaltimų darymo, kad jie laikytųsi įstatymų, ateityje nedarytų naujų teisės pažeidimų. Kadangi šiuo atveju administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas – taikyta ne bet kokiai administracinį nusižengimą padariusio subjekto nuosavybei, o gyvūnams  –  penkiolikai galvijų, kurie buvo skubiai reikalingi laikinosios globos, teismas laikė, kad Konstitucinės doktrinos kontekste ši administracinio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams ir vienintelė galima, kad išgelbėti gyvūnus nuo tolimesnio žiauraus elgesio su jais bei jų pasyvaus kankinimo, naujų administracinių nusižengimų darymo.

 

Teismas nutarė J.N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 344 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 eurų dydžio baudą, pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 175  eurų dydžio baudą, pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 16 dalyje, ir jam paskirti 625  eurų  dydžio baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti subendrintą nuobaudą – 750  eurų ­­­­­­­­­­­ baudą. Taip pat taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti J.N. nuosavybės teise priklausančius penkiolika galvijų.

 

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui  per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

 

Kontaktai žiniasklaidai:

Giedrė Arbačiauskaitė

Marijampolės apylinkės teismo raštinės skyriaus patarėja

Tel. (8 343) 94090

El. p. giedre.arbaciauskaite@teismas.lt

https://marijampoles.teismai.lt/

Informacija atnaujinta 2019-04-30 14:43:14