NAUJIENOS
Teisėjai mediatoriai dalinasi sėkmingos teisminės mediacijos receptu
Galimybę taikiai spręsti ginčą teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje padedant teisėjui mediatoriui renkasi vis didesnis skaičius proceso dalyvių. Marijampolės apylinkės teisme praeitais metais civilinių bylų perduotų teisminei mediacijai skaičius išaugo net 43 procentais, beveik trečdalis teisminės mediacijos procesų užbaigti patvirtinus taikos sutartį.
Savo įžvalgomis ir, galbūt, sėkmingos mediacijos receptu, paprašėme pasidalinti Marijampolės apylinkės teismo teisėjus, kuriems suteiktas mediatoriaus statusas.
Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, teisėjas Aivaras Naujalis. Galima pasidžiaugti, kad teisminė mediacija tampa vis labiau atpažįstama ir populiari tarp ginčo šalių. Ne mažiau svarbu ir tai, kad teisėjai – teismo mediatoriai jaučia ne tik ginčo šalių, bet ir jų interesams teismo procese atstovaujančių profesionalių teisininkų – advokatų ir advokatų padėjėjų – pasitikėjimą bei pripažinimą.
Kuo daugiau dalyvauju teisminėse mediacijose, tuo labiau įsitikinu viena paprasta, tačiau, ko gero, esmine mintimi – ginčų, kurių apskritai neįmanoma išspręsti taikiai, yra gerokai mažiau, nei kartais atrodo.
Svarbu suprasti ir kitą dalyką: tai, kad teisminė mediacija, paskirta bylos nagrinėjimo pradžioje, baigėsi nesudarius taikos sutarties, dar nereiškia, kad taikus ginčo sprendimas tapo neįmanomas. Kartais mediacijai tiesiog reikia tinkamo laiko. Kartais šalims reikia daugiau laiko išgirsti ne tik save, bet ir kitą. O kartais – tiesiog pasikeitusios perspektyvos.
Iš savo praktikos pastebiu, kad taikos sutarties tikimybė labai priklauso nuo pačių ginčo šalių požiūrio į ginčo sprendimą. Kai šalys ateina ne įrodyti, kad yra teisios, bet ieškoti sprendimo, kai yra pasirengusios daryti abipuses nuolaidas, ieškoti kompromiso ir galvoti ne vien apie tai, kas įvyko praeityje, bet ir apie tai, kaip jos norėtų gyventi bei bendrauti ateityje, atsiranda erdvė susitarimui.
Priešingai, kai mediacija tampa bandymu dar kartą išsiaiškinti visas praeities nuoskaudas, įrodyti savo teisumą ar surasti kaltąjį, kelias į susitarimą tampa gerokai siauresnis. Mediacijoje svarbu ne atsakyti į klausimą „kas buvo teisus?“, bet ieškoti atsakymo į klausimą „ką galime padaryti dabar?“.
Todėl, ko gero, vieno universalaus sėkmingos mediacijos recepto nėra. Kiekvienas ginčas yra kitoks, kaip ir jame dalyvaujantys žmonės, jų patirtys, lūkesčiai, emocijos bei interesai. Tai, kas vienoje mediacijoje suveikia puikiai, kitoje gali būti visiškai neveiksminga.
Tačiau yra viena sąlyga, kuri, mano įsitikinimu, gali sukurti prielaidas sėkmingai teisminei mediacijai – tai tikras šalių pasiryžimas ieškoti sprendimo. Ne pergalės prieš kitą, o sprendimo sau. Pasiryžimas išgirsti, nusileisti ten, kur galima nusileisti, ir ieškoti kompromiso ten, kur jo iš pirmo žvilgsnio nematyti.
Būtent čia ir slypi tikrasis teisminės mediacijos potencialas – padėti abiem šalims rasti tokį sprendimą, su kuriuo jos galėtų gyventi toliau.
To ir palinkėčiau kiekvienam, dalyvaujančiam teisminėje mediacijoje – ateiti ne tik su savo pozicija, bet ir su bent maža erdve sprendimui.
Teisėja Ingrida Navickienė. Sėkmingas mediacijos procesas prasideda nuo pasitikėjimo mediatoriumi kūrimo – tai įvyksta jau pirmosiomis pokalbio minutėmis. Prisistatydamas, paaiškindamas proceso principus ir nustatydamas taisykles, mediatorius sukuria saugią aplinką konstruktyviam šalių dialogui. Jis negali palaikyti nė vienos pusės ir nesako, kas teisus, tačiau privalo meistriškai laviruoti tarp emocijų, teisės normų ir kūrybiškų sprendimų paieškos.
Prireikus mediatorius turi būti pasiruošęs keisti strategiją ir pereiti prie individualių sesijų. Tai leidžia išgirsti, kas nepasakoma garsiai, o naudojant atvirus bei tikslinamuosius klausimus – padėti šalims suprasti vienai kitą, surasti kompromisus ir pasiekti tvarų sprendimą.
Mano kelerių metų praktika leidžia teigti, kad mediacijoje būtina profesionaliai suprasti, kaip šalys jaučiasi konflikto metu. Vis dėlto mediatoriaus pareiga yra grąžinti konfliktuojančias puses į realybę – padėti joms objektyviai įvertinti, kiek kainuos ir kiek laiko užtruks teisminis bylos nagrinėjimas, neradus sutarimo mediacijoje. Kartais, kai teisiniai argumentai užsuka į aklavietę, geriausiu motyvu taikai tampa paprasčiausias ekonominis naudingumas. O kartais taikos sutartis pasirašoma jau po mediacijos proceso – teismo salėje. Tai irgi yra mediacijos sėkmė, todėl taikyti šį procesą visuomet verta.
Teisėja Irmantė Buikuvienė. Teisminės mediacijos procesas, tai siekis bei tikslas padėti ginčo šalims ieškoti kompromiso. Savo kaip mediatorės praktikoje stengiuosi šalims sukurti saugią aplinką atviram dialogui, neutraliu vaidmeniu padedant valdyti konfliktą, tai dažnai padeda sumažinti įtampą tarp šalių, išsakant savo lūkesčius, taip pat išgirsti ir kitą asmenį. Dažnu atveju, šalims atvirai pasikalbėjus, atsiranda pasiryžimas ieškoti kompromiso galimybių. Pastebėjau, kad ne visada teisminės mediacijos procesas pasibaigia sėkmingai, tačiau esant sudarytai galimybei būti išklausytam bei išgirsti priešingos šalies nuomonę neutralioje aplinkoje, dažnu atveju taikus sprendimas pasiekiamas šalims sugrįžus ir į teisminį procesą.
Teisėja Agnė Lauruševičiūtė. Viso savo darbo metu nagrinėju civilines bylas ir matau, kad dažnus šalių nesutarimus sąlygoja nesusipratimai, vienas kito negirdėjimas ir / ar ignoravimas. Į teismo posėdžius šalys dažniausiai ateina su savo negatyvia istorija ir požiūriu į teisminį ginčą, dažniausiai iki kreipimosi į teismą net nebandžius ieškoti kompromiso ir taikiai sureguliuoti konfliktą. Todėl žmogui būtina sudaryti galimybę išsakyti savo lūkesčius, norus ir požiūrį dėl susidariusios situacijos. Teisminė mediacija – tai puiki galimybė žmogui būti išklausytam ir pagaliau išgirsti priešingos šalies nuomonę, kartu ieškant ir randant abiem šalims priimtiniausią konflikto sprendimo būdą.
Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.
Kontaktai žiniasklaidai:
Giedrė Arbačiauskaitė
Marijampolės apylinkės teismo raštinės skyriaus patarėja
(atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida)
Tel. (0 343) 94090
El. paštas giedre.arbaciauskaite@teismas.lt
http://marijampoles.teismai.lt/
Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai
Informacija atnaujinta 2026-10-01 14:58:41
Teismo darbo laikas
Pirmadienį - ketvirtadienį 8.00 - 17.00
Penktadienį 8.00 - 15.45
Pietų pertrauka 12.00 - 12.45
Dokumentų priėmimo laikas
Pirmadienį - ketvirtadienį 7.30 - 17.00
Penktadienį 8.00 - 15.45
Informacija apie bylas teikiama:
Marijampolės rūmuose tel. (0 343) 94093 marijampoles.apylinkes@teismas.lt
Vilkaviškio rūmuose tel. (0 342) 20339 vilkaviskio.rumai@teismas.lt
Vilkaviškio rūmuose Šakiuose tel. (0 345) 60271 vilkaviskio.rumai@teismas.lt























