Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Marijampolės apylinkės teismas
lt
En

NAUJIENOS

Kelias į Lietuvos laisvę

Kelias į Lietuvos laisvę
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai grėsmingą sausio 13-osios naktį susirinko parlamento posėdžių salėje, pasiryžę priešintis karinei agresijai Vilnius, 1991 m. sausio 13-osios naktis | Fotografas Vilius Jasinevičius   Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. VI-184-837
2022-01-13

Kai tūkstančiai Lietuvos žmonių gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę, Marijampolės apylinkės teismo kanclerė Dovilė Pangonytė buvo maža mergaitė, o jos tėtis Jonas Pangonis dirbo viename karščiausių taškų – Lietuvos Aukščiausioje Taryboje. Pristatome Dovilės Pangonytės pasakojimą apie tai, ką matė ir suprato būdama maža mergaitė ir ką vėliau jai pasakojo tėtis.

„Prisiminimai apie Sausio 13-osios įvykius mano atmintyje išliko gana ryškūs, nors tuo metu man tebuvo 11 metų. Mano vaiko akimis tai buvo ne tik kova už laisvę, bet ir baimė už savo tėvelio gyvybę.

Gerai atsimenu, kaip mano tėvelis Jonas Pangonis, tuo metu buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu, dvi dienas prieš Sausio 13-osios įvykius sugrįžo savaitgaliui į namus Alytuje, tačiau jau kitą dieną turėjo skubiai vykti atgal į Vilnių. Išvykdamas ramino verkiančią mamą ir kartojo, kad viskas bus gerai. Sunerimau, kai aš pamačiau, kad išvažiuodamas tėtis į savo portfelį įsidėjo pistoletą, supratau, kad viskas daug rimčiau, kad galiu daugiau niekada nebepamatyti jo. Tas laukimas keletą dienų iki tragiškų įvykių atrodė labai ilgas, pamenu mamos trumpus telefoninius pokalbius su tėčiu, žinių klausymą, pergyvenimą ir laukimą grįžtančio tėvelio. Ramino tėčio tikėjimas, kad Lietuva išliks laisva ir nepriklausoma.

Vėliau tėvelis pasakojo, kad savaitę iki tragiškų įvykių Seimas svarstė svarbius Lietuvai klausimus – dėl jos Nepriklausomybės išsaugojimo. Jis pasakojo, kad sausio 8 d. bandyta užpulti parlamento pastatą, išdaužus langus buvo prasibrauta į pirmą aukštą, tačiau apsaugos darbuotojai vandens čiurkšlėmis iš gaisrinių žarnų atrėmė ir įsibrovėlius nustūmė atgal.

Pasakojo, kad sausio 11 d. prasidėjo dar didesni neramumai, sovietų kariškiai užėmė Spaudos rūmus ir paskelbė ultimatumą Seimui ir Vyriausybei. Tą dieną prie parlamento pastato susirinko minios žmonių, buvo kūrenami laužai, parlamento prieigos buvo apstatytos armatūra ir kitomis statybinėmis medžiagomis iki pat antro aukšto langų viršaus. Anot tėvelio, parlamentas tapo tikra tvirtove. Sausio 12 dienos vėlų vakarą prasidėjo tankų judėjimas link Radijo ir televizijos bokšto. Seime tvyrojo nežinomybė, deputatai salėje posėdžiavo vilkėdami paltais, nes ruošdamiesi atremti puolimą parlamento gynėjai į butelius pilstė benziną ir vėdino rūmus.

Anot tėčio, niekas nežinojo kuo visa tai baigsis, ar išdrįs pulti Seimo rūmus, ar ne. Jis minėjo, kad aplink Seimo rūmus buvusi žmonių jūra drąsino ir įkvėpė deputatus, buvusius pastato viduje. Sausio 13 d. apie pirmą valandą nakties parlamentarus pasiekė žinia, kad tankai atakuoja Televizijos bokštą, kad prieš tankus einantys automatininkai koviniais šoviniais šaudo į aplink bokštą apstojusius taikius žmones, o tankai važiuoja per žmonių minią. Po kelių valandų Televizijos bokštas jau buvo užimtas. Netrukus buvo įsiveržta ir į Radijo ir televizijos pastatą S. Konarskio gatvėje. Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems žmonėms dainuojant „Lietuva, brangi!“, apie antrą valandą nakties dingo TV vaizdas, o po minutės ir garsas. Seimo rūmuose tvyrojo įtampa. Deputatams ir kitiems žmonėms, buvusiems pastate, pradėtos dalyti dujokaukės. Kunigas Robertas Grigas suteikė visiems visuotinį nuodėmių atleidimą ir pakvietė atlikti išpažintį. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis paprašė deputačių moterų eiti namo, tačiau jos atsisakė.

Tėtis prisimena, kad Sausio 13-osios naktį parlamentas dirbo nepertraukiamai, o paryčiui Aukščiausioji Taryba susirinkusi posėdyje priėmė nutarimą dėl Lietuvos Vyriausybės veiklos emigracijoje, jei Lietuvoje jos veikla taptų nebeįmanoma, prašė pasaulio valstybių pagalbos Sovietų Sąjungai pradėjus nepaskelbtą karą prieš Lietuvą. Jo manymu, Sausio 13-osios įvykiai, kuomet Lietuvos žmonės pasipriešino pačioms brutaliausioms jėgoms, parodė žmonių valią ir nutiesė kelią į Lietuvos laisvę. Seimo nariai dalyvavo žuvusių už Lietuvos laisvę laidotuvėse. Tėtei teko garbė pagerbti žuvusįjį marijampolietį Rimantą Juknevičių, dalyvauti jo laidotuvėse Marijampolės kapinėse.

Lietuvos laisvės gynėjų diena mūsų šeimoje minima kasmet. Baimė nuslūgo. Liko gili pagarba Lietuvos žmonėms, išdrįsusiems stoti prieš tankus, paaukojusiems savo gyvybes, kad mes, mūsų Tėvynė būtų laisva.“

Informacija apie nuotrauką:

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai grėsmingą sausio 13-osios naktį susirinko parlamento posėdžių salėje, pasiryžę priešintis karinei agresijai

Vilnius, 1991 m. sausio 13-osios naktis | Fotografas Vilius Jasinevičius  

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. VI-184-837

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį

Kontaktai žiniasklaidai:

Giedrė Arbačiauskaitė

Marijampolės apylinkės teismo raštinės skyriaus patarėja

(atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida)

Tel. (8 343) 94090

el. paštas giedre.arbaciauskaite@teismas.lt

http://marijampoles.teismai.lt/

Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai

Informacija atnaujinta 2022-01-13 08:42:48

Teismo darbo laikas

Pirmadienį - ketvirtadienį     8.00 - 17.00
Penktadienį                          8.00 - 15.45

Pietų pertrauka                    12.00 - 12.45

Dokumentų priėmimo laikas

Pirmadienį - ketvirtadienį      7.30 - 17.00
Penktadienį                           8.00 - 15.45

Informacija apie bylas teikiama:

Marijampolės rūmuose tel. (0 343) 94093 marijampoles.apylinkes@teismas.lt

Vilkaviškio rūmuose tel. (0 342) 20339 vilkaviskio.rumai@teismas.lt

Vilkaviškio rūmuose Šakiuose tel. (0 345) 60271 vilkaviskio.rumai@teismas.lt

 

Naujienų prenumerata