NAUJIENOS

Lietuvos teismai šiemet mini 107-uosius gyvavimo metus, o trys Marijampolės apylinkės teismo darbuotojai skaičiuoja trisdešimtus ar net keturiasdešimtus darbo teisme metus. Šiemet sukanka 40 metų, kai teisme dirba specialistė (ilgametė teismo posėdžių sekretorė) Nijolė Matusevičienė, o 30 metų –  teisėjas Raimundas Krušinys ir teismo posėdžių sekretorė Myreta Deltuvienė.

Ilgus gyvenimo dešimtmečius darbui teisme skyrusių darbuotojų paprašėme praeitį apžvelgti apibendrinančiu žvilgsniu, papasakoti, kokia buvo jų darbo teisme pradžia, kas per tą laikotarpį jiems buvo svarbiausia, kas labiausiai įsiminė (įvykiai, žmonės ar kt.), taip pat, pasidalinti įžvalgomis apie ateities teismą.

Nijolė Matusevičienė. Dirbti teismo posėdžių sekretore pradėjau būdama 17 metų, 1986 metais, iš karto po vidurinės mokyklos baigimo. Mama buvo liaudies tarėja (pagal tuometinę tvarką, maždaug iki 1992 metų, teismo posėdžiuose dalyvaudavo liaudies tarėjai), tai ji padėjo susirasti darbą teisme. Darbas teisme buvo puiki galimybė įgyti patirties prieš renkantis kur mokytis. Vėliau teko darbą derinti su studijomis Marijampolės kolegijoje.

Pirmieji teisėjai, kuriuos sutikau atėjusi dirbti į teismą, su kuriais teko padirbėti, buvo Algimantas Kartočius, Zigmas Pečiulis, Romualdas Matonis, Laima Garnelienė, Romualdas Januška. Su teisėja Janina Zaržeckiene pradirbau 16 metų.

Su kolegomis buvome kaip šeima, kartu vestuves švęsdavome, gimtadienius. Darbas labai patiko, dinamiškas, daug bendravimo su žmonėmis.

Prisimenu, kad Eglė Valinčienė (Savukynaitė) buvo mano pirmoji mokinė, kurią teko mokyti teismo posėdžių sekretorės darbo, kaip rašyti protokolus, kaip paruošti bylas ir daugelį kitų dalykų.

Dabartinis specialistės darbas labiau monotoniškas, tenka tvarkyti teismo siunčiamą korespondenciją, ruošti Teismo raštinės skyriaus į teismo archyvą perduodamų bylų aktus.

***

Myreta Deltuvienė. 1986 metais, baigusi tuometinio Kapsuko 4-ą vidurinę mokyklą, pradėjau dirbti Marijampolės rajono apylinkės teisme sekretorės-mašininkės pareigose. Teismo pirmininku tuo metu dirbo Algimantas Kartočius, teismo pirmininko pavaduotoju Zigmas Pečiulis, teisėjais Dalia Agliniškienė, Leokadija Žilinskienė. Teismo kolektyvas buvo nedidelis, tose pačiose patalpose dirbo ir teismo vykdytojai (antstoliai), raštinės personalas.

Dirbant sekretore-mašininke teko spausdinti teismo nuosprendžius, teismo sprendimus, reikalavimus, įvairius raštus, vykdomuosius raštus ir kt., nes tuo metu beveik visi dokumentai buvo rašomi ranka. Visą darbo specifiką padėjo įsisavinti teismo raštinės vedėja Rūtelė Puodžiukynaitė. Po kiek laiko buvau pervesta dirbti teismo posėdžių sekretore. Mano pirmoji teisėja buvo Leokadija Žilinskienė, tai nuostabus, protingas ir geras žmogus. Dirbant šį darbą teko suprasti teismo posėdžių protokolavimo esmę ir svarbą, keliamus reikalavimus. Keičiantis kolektyvui dirbau su teisėja Laimute Garneliene, teismo pirmininku Romualdu Matoniu.

Pirmasis teismo posėdis įsiminė ilgam, nes labai jaudinausi, bijojau nespėti kažko neužrašyti, ar „nepataikyti į esmę“. Labai sujaudino pirmasis nuteistojo suėmimas teismo posėdžių salėje, nes dar nebuvau pripratusi prie to.

Teismo kolektyvas buvo darnus, draugiškas, nestokojo gero humoro jausmo. Dirbant teko tobulėti, mokytis, žmonės, kurie buvo šalia, įkvėpė darbui. Buvo dviejų metų laikotarpis, kai buvau išėjusi iš darbo teisme ir auginau savo antrąjį sūnų, dirbti sugrįžau 1996 metais.

Bėgant metams keitėsi ir darbo funkcijos, kolektyvas taip pat didėjo, keitėsi ir teismo lokacija (persikėlėm į naujus teismo rūmus), mes visi po truputį modernėjom, stengėmės neatsilikti nuo laiko (man pačiai teko baigti teisės studijas Kauno verslo kolegijoje), darbas tapo kompiuterizuotas, automatizuotas ir tai labai pagerino darbo kokybę, nes nuo ilgo ir greito rašymo kartais net paskausdavo rankas ir raštas kartais tapdavo neįskaitomas.

Žmonės, nenuobodus darbas, naujovės, modernėjanti visuomenė (net ir griežti reikalavimai) įkvėpė darbui. Manau, kad geras kolektyvas yra jėga, kuri gali kurti gerus darbus. Ką galėčiau keisti ar tobulinti – sunku pasakyti, norėčiau gal, kad informacines pažymas, ne teisiamojo posėdžio protokolus, būtų galimybė ir baudžiamosiose bylose.

***

Raimundas Krušinys. Bandau prisiminti darbo pradžią… Aišku, kad ji buvo sunki. Kai tau sukanka 29-neri metai, esi jaunas, nepatyręs, nors ir žinių turintis, tačiau teisėjo darbas atrodė patrauklus, garbingas. Pirmos bylos nepamenu, tačiau po jos buvau visas „šlapias“. Esu didžiai dėkingas savo buvusiems ir esamiems kolegoms, su kuriais pradėjau dirbti, su kuriais ir šiuo metu dirbu. Vyresnių kolegų ir teismo darbuotojų patirtis, parama, pagalba, geras žodis, patarimai buvo ypatingai svarbūs mano gyvenime ir darbe.  Be jų paramos ir pagalbos būtų buvę sunku. Taip pat, esu dėkingas ir savo šeimai, kuri mane palaikė sunkiais momentais, gal kiek ir dėl to kentėjo (pradžioje teko neštis bylas namo, rašyti sprendimus bei nuosprendžius iki paryčių, o ryte vėl į darbą, dirbti ilgus vakarus darbe ir t. t.).

Dabar viskas kitaip. Nereikia rašyti ranka, galima naudotis informacinėmis technologijomis. Taip žymiai lengviau. Beje, ypač dėkingas buvusiems ir esamiems teisėjų padėjėjams, teismo posėdžių sekretorėms ir visiems teismo darbuotojams. Be jų sunkaus darbo teismas paprasčiausiai nefunkcionuotų. Viskas, regis, buvo taip nesenai… O jau 30 metų prabėgo. Užaugo vaikai, atsirado anūkas – džiaugsmas.

Su pagarba prisimenu kolegas – teisėjus Juozą Paplauską, Petrą Viščinį, Gytį Večerską, Romualdą Matonį, Dalę Agliniškienę, kitus (nevardinsiu). Su pagarba prisimenu ir buvusius kolegas – prokurorus, su kuriais teko dirbti. Gaila, tačiau jau daugelio buvusių kolegų nėra mūsų tarpe. Gaila…

Teismo gerovė, normalūs santykiai tarp darbuotojų, manau, priklauso nuo gero klimato darbe. Regis, jis toks ir yra. Dėl to džiugu. Bendros susiėjimo šventės, Naujųjų metų sutikimai, gimtadienių šventimai – suartina kolektyvą, kuria jame geresnę atmosferą. Pastaruoju metu mūsų kolektyvo organizuojami išvykimai į įvairius meno renginius, ekskursijos – tik suartina bendrumą. Už tai turime visi būti dėkingi nenuilstančiai Giedrutei, kitiems jauniems kolegoms. Tas yra gerai. Šios tradicijos turi būti tęsiamos. Gaila, bet kartais jau ir nespėju visur pabuvoti. Toks jau tas gyvenimas.

Dėl teismo ateities – sunku pasakyti. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Kaip sukursime teisme atmosferą, kaip tarpusavyje bendrausime – nuo to viskas ir priklausys. Na, o naujos technologijos, nauji reikalavimai, – nuo jų niekur nedingsim. Laikas nestovi vietoje, keičiasi žmonės.

Visiems, visiems – nuoširdūs linkėjimai. Sveikatos, kantrybės, stiprybės, ramybės… Ir viskas bus gerai. Svarbiausia – kad būtų taika.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį

Kontaktai žiniasklaidai:

Giedrė Arbačiauskaitė

Marijampolės apylinkės teismo raštinės skyriaus patarėja

(atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida)

Tel. (0 343) 94090

El. paštas  giedre.arbaciauskaite@teismas.lt

http://marijampoles.teismai.lt/

Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai