NAUJIENOS

Šiemet penki Marijampolės apylinkės teismo darbuotojai skaičiuoja trisdešimtus ar net keturiasdešimtus nepertraukiamo darbo teisme metus. 1995 metais Marijampolės rūmuose (tuomet Marijampolės rajono apylinkės teismas) teisėja pradėjo dirbti Janina Zaržeckienė, tais pačiais metais teismo duris pravėrė vyriausioji specialistė Jolanta Žilionienė, Vilkaviškio rūmų (tuomet Vilkaviškio rajono apylinkės teismas) ūkvedys-vairuotojas Gintautas Brazaitis, teismo posėdžių sekretorė Vilma Matulevičienė. Teismo raštinės skyriaus specialistės Astos Pasiliauskienės karjeros teisme pradžia – 1985 metai, tai trunka jau keturiasdešimt metų. Kiekvieno iš jų darbo teisme istorija – unikali ir pripildyta įvairiomis patirtimis, karjeros pokyčiais. Kviečiame susipažinti su jų istorijomis.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose Janina Zaržeckienė teisėja dirba jau 30 metų, tačiau jos darbo teisme istorija prasidėjo gerokai anksčiau.

Nuotraukoje teisėja Janina Zaržeckienė

Teisėja, gal galėtumėte papasakoti savo darbo teisme istoriją: kokia buvo pradžia ir kas per šį laikotarpį jums buvo svarbiausia (įvykiai, žmonės ar kt.)?

Gyvenimas tuo ir žavus, kad sunkiai nuspėjamas. Pradėjusi dirbti Marijampolės teisme (pavadinimas kito kelis kartus) 1982 m. gegužės 20 d. teismo vykdytoja (dabar – antstolis), labai nustebau, jog viena kolegė dirbo jau 20 metų toje pozicijoje, ir štai dabar – pati toje pačioje darbovietėje, tik skirtingose pareigose, dirbu jau 43 metai.

Teisėja esu nuo 1995 m. vasario 27 d. Apsispręsti nebuvo sunku, nes vyko pasikeitimas visoje valstybėje ir tuo pačiu teismuose. Antstolio darbas buvo sunkus, atsakingas, tačiau gana siauros apimties ir monotoniškas, tai taip pat buvo paskata ieškoti kito darbo ir panaudoti įgytas žinias.

Pradžia teisėjos darbo kažkiek gąsdino, nes baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso žinios buvo tik teorinės, o tuo metu teisėjų specializacijos nebuvo ir tekdavo nagrinėti tiek civilines, tiek baudžiamąsias, tiek administracinių nusižengimų bylas. Sudėtingiausia ne teisine, bet emocine prasme buvo nagrinėti nepilnamečių baudžiamąsias bylas ir ypač tuomet, kai tekdavo skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

Kitas iššūkis buvo vykimas į pataisos namus (buvusią Marijampolės griežto režimo pataisos  darbų koloniją) nagrinėti teikimų dėl lygtinio paleidimo taikymo / netaikymo nuteistiesiems ir bausmių subendrinimo pagal kelis nuosprendžius.

Kolektyvas buvo daug mažesnis ir bendravimas artimesnis bei šiltesnis.

Profesine prasme daug teorinių patarimų duodavo tuometinės teisėjos Dalia Agliniškienė ir Virginija Šeškuvienė. Didelė pagalbininkė buvo ir teismo posėdžių Sekretorė (tikrai iš didžiosios raidės) Nijolė Matusevičienė. Sklandus darbas komandoje labai svarbus galutiniam rezultatui ir geras mikroklimatas mažojoje komandoje (teisėjas, teisėjo padėjėjas ir teismo posėdžių  sekretorius) padeda pasiekti rezultatą.

Atsiradus teisėjų padėjėjų institutui, pirmuoju padėjėju dirbo Aivaras Naujalis, kuris buvo iniciatyvus, žingeidus ir atsakingas, tai labai padėjo dirbant komandoje. Vėlesni teisėjo padėjėjai, su kuriais teko dirbti, taip pat buvo ir yra dideli pagalbininkai. Teko dirbti su tuo metu teisėjo padėjėja dirbusia dabartine teismo kanclere Dovile Pangonyte, šiuo metu dirbu su teisėjo padėjėja Jurgita Juozaitiene. Teisėjo padėjėjo darbas reikalauja daug kruopštumo ir atidumo, todėl smagu, jog tenka dirbti su atsakingais žmonėmis.

Didėjant kolektyvui ir atsiradus teisėjų specializacijai, pasirinkau nagrinėti civilines bylas ir to nesigailiu.

Situacijų buvo visokių per tokį ilgą darbo laiką, teko pajusti ir daug džiaugsmo, ir tam tikrų nusivylimų, tekdavo svarstyti, ar  galėjau įtakoti bei pakeisti situaciją,  ar buvo tik kitų asmenų netaktiškas ir nekorektiškas elgesys. Nebuvo žinoma ir mobingo sąvoka, kuri plačiai vartojama šiuo metu.

Dirbu iki šiol ir tai reiškia, jog nusivylimai dėl minėtų situacijų buvo pavieniai.

Bėgant metams kolektyvas didėjo ir jaunėjo, smagu dirbti su jaunais žmonėmis, kurie turi daug idėjų ir yra geresni informacinių technologijų ir jų naujovių žinovai bei pataria, kaip jas pritaikyti ir jomis tinkamai naudotis, kadangi tokios disciplinos kaip informatika nebuvo nei mokykloje, nei universitete. Šioje srityje padeda ir posėdžių sekretorė Eglė Valinčienė, su kuria šiuo metu dirbu, ir teisėjo padėjėja Jurgita Juozaitienė, nes ši sritis nėra man labai įdomi ir pati šiai sričiai nesu labai imli.

Kas labiausiai motyvuoja dirbant teisme?

Pagal charakterio savybes esu nuosaikaus būdo, mėgstu pastovumą ir gal tai didžia dalimi įtakojo, jog tiek laiko dirbu faktiškai toje pačioje darbovietėje ir jau 30 metų esu teisėja. Pasakiusi šią mintį, suabejojau jo teisingumu, nes per tiek metų pasikeitė beveik visas kolektyvas, pasikeitė ir darbo sąlygos, procesas tapo greitesnis dėl tų pačių informacinių technologijų naudojimo, pasikeitė ir proceso dalyvių požiūris bei elgesys, todėl atsakyti vienareikšmiškai – kodėl tiek metų dirbu teisėja – yra sudėtinga.

Labiausia motyvuoja tai, jog darbas patinka, nežiūrint visų iššūkių su kuriais tenka susidurti.

Visiems linkiu neprarasti ryšio su žmogumi, nes technologijos yra gerai, tačiau žmogus turi išlikti svarbiausiu procese ir gyvenime.

Jolanta Žilionienė jau beveik dešimtį metų teisme dirba vyriausiąja specialiste (personalo valdymui), iki tol ji dirbo teismo posėdžių sekretore.

Nuotraukoje Jolanta Žilionienė

Jolanta, šiame darbe jums teko sutikti, pažinti ir dirbti su daugybe žmonių. Kokias galimybes, patirtis tau suteikė / atvėrė darbas teisme?

Vaikystėje mintyse piešta svajonė dirbti įstaigos administravimo srityje, išsipildė. Link to vedė įgytas išsilavinimas, vidinis teisingumo jausmas, noras būti tarp protingų, ta pačia kryptimi žiūrinčių žmonių. Taip atsirado darbas teisme, po to jame galimybės kilti karjeros laiptais. Labai patiko teismo posėdžių sekretorės darbas, jo dinamika, teisinės žinios, išgirstos žmonių gyvenimiškos patirtys. Komandoje teko dirbti su reikliais, profesionaliais teisėjais Virginija Šeškuviene, Vilma Gadiškiene, Nerijumi Brinevičiumi. Užsifiksavo nepakartomos patirtys įgytos dalinantis darbo kabinetu su tarpusavyje visiškai skirtingomis kolegėmis, įdomiomis, savitomis asmenybėmis Regina Knezevičiene, Egle Valinčiene, Giedre Arbačiauskaite.

Darbo pobūdis visiškai pasikeitė pradėjus dirbti personalo srityje. Iš pradžių buvo sunku, viskas nauja, bet jausdama teismo pirmininko L. Noreikos pasitikėjimą, supratau, kad negaliu nuvilti, kad turiu padaryti taip, kaip turi būti. Tuo metu daug praktiškų patarimų sulaukiau iš Erikos Bubnienės ir Daivos Paškevičienės. Džiaugiuosi ir toliau galėdama tobulėti, dirbti ir bendrauti su puikiais kolegomis, gerais vadovais.

Ypatingai džiaugiuosi teismo kanclerės Dovilės Pangonytės kuriama autentiška organizacine kultūra, dėmesiu žmogui. Mokydamasi Kauno kolegijoje, Vytauto didžiojo universitete įgijau pamatines žinias apie organizacinę kultūrą ir tik dabar, dirbant kartu su kanclere Dovile Pangonyte, supratau jos sukūrimo esmę, kaip tai veikia įstaigos kasdieniame darbe.

Kas labiausiai motyvuoja dirbant teisme?

Pats darbas atitinka mano asmenybę, jaučiu harmoniją, myliu jį ir jame dirbančius žmones, ko gero, yra laimė – kai iš ryto nori eiti į darbą, o po darbo – namo.

Darbe man svarbu pastovumas, aiškumas, kompetencijų kėlimas man žinomoje srityje. 

Kiekvienam žmogui svarbu suprasti, kad „niekas nėra viršesnis, niekas nėra menkesnis. Lygių taip pat nėra. Žmonės yra tiesiog nepalyginami, jie yra unikalūs“. Ši, kažkada perskaityta mintis, man įsiminė ir stengiuosi ją prisiminti dirbdama su žmonėmis personalo srityje.

Jau ilgą laikotarpį Gintautas Brazaitis Vilkaviškio rūmuose rūpinasi ūkio reikalais, anksčiau, kol dirbo Vilkaviškio rajono apylinkės teisme, jam teko dirbti vairuotoju, Ūkio skyriaus vedėju.

Nuotraukoje Gintautas Brazaitis (fotografavo A. Rauktys)

Gintautai, kas jums buvo ir yra svarbiausia šiame darbe?

Šiame darbe dirbu jau ilgą laiką – greitai sukaks 30 metų, kaip esu šioje įstaigoje. Per tą laiką teko dirbti vairuotoju, ūkio skyriaus vedėju, o šiuo metu einu ūkvedžio–vairuotojo pareigas. Ilgametė patirtis leido ne tik gerai pažinti pačią įstaigą, bet ir suprasti, kas šiame darbe man yra svarbiausia – atsakomybė, pasitikėjimas ir galimybė būti naudingu.

Visada stengiuosi darbą atlikti kruopščiai, laiku ir sąžiningai. Man svarbu, kad viskas vyktų sklandžiai, tvarkingai, kad kolektyvas galėtų pasikliauti mano darbu. Ypač mėgstu vairuoti – tai veikla, kuri man teikia ne tik profesinį, bet ir asmeninį pasitenkinimą. Galimybė derinti vairuotojo darbą su ūkvedžio pareigomis leidžia turėti įdomų, įvairiapusį ir prasmingą darbą.

Kas labiausiai motyvuoja dirbant teisme?

Mane motyvuoja tai, kad jaučiuosi reikalingas. Svarbu dirbti aplinkoje, kurioje vyrauja pasitikėjimas, pagarba, bendradarbiavimas. Darbe vertinu aiškumą, stabilumą ir kolektyvo vienybę. Džiaugiuosi, kad galėjau tiek metų būti šios komandos dalimi, prisidėti prie įstaigos veiklos ir tikiu, kad dar galiu nemažai nuveikti ateityje.

Teismo raštinės skyriaus specialistė Asta Pasiliauskienė – viena iš ilgiausiai – 40 metų teisme dirbančių darbuotojų. Teisme Asta pradėjo dirbti 1985 metais rugpjūčio 1 dieną, būdama 20-ties metų. Baigusi tuometinį Kauno ekonomikos technikumą ir įgijusi raštvedybos organizavimo specialybę, pagal paskyrimą atvyko dirbti į savo gimtojo Marijampolės miesto teismą (tuomet Kapsuko rajono liaudies teismą).

Nuotraukoje Asta Pasiliauskienė

Pradžioje dirbo raštinės darbuotoja, vėliau – vertėja, teismo posėdžių sekretore, Teismo raštinės skyriaus specialiste. Būtent šis – specialistės – darbas Astai patinka labiausiai. O labiausiai patiko tuomet, kai dar teisme asmenys nebuvo aptarnaujami „vieno langelio“ principu, tuomet raštinės specialistės aptarnaudavo į teismą atvykusius asmenis (išduodavo dokumentus, atsiliepdavo telefonu). Ypač patiko gyvas, tiesioginis bendravimas su žmonėmis. „Padėdama, patardama žmonėms realizuoji save“, – teigia Asta. Ypač malonu, kai žmonės lieka dėkingi, džiaugiasi.

Asta prisimena, kad darbo teisme pradžia buvo „popierinė“, visi dokumentai – tik popieriniai: abėcėlinis bylų registravimo žurnalas, bylos apskaitos kortelės, sprendimai, nutartys, vykdomieji raštai. Viskas buvo spausdinama pradžioje mechanine, vėliau – elektrine spausdinimo mašinėle. Bėgant laikui, tobulėjant technologijoms, teisme pradėti naudoti kompiuteriai, speciali teismo informacinė sistema LITEKO. Susipažinti ir „susidraugauti“ su technologijoms Astai teko mokytis dirbant, ypač smagiai prisimena kolegės Daivos Paškevičienės kompiuterinio raštingumo pamokas.

Asta teigia, kad „labiausiai motyvuoja bendrystė su kolegėmis, naujų kolegių mokymas, galimybė duoti ir pasidalinti patirtimi“.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį

Kontaktai žiniasklaidai:

Giedrė Arbačiauskaitė
Marijampolės apylinkės teismo raštinės skyriaus patarėja
(atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida)
Tel. (0 343) 94090
El. paštas  giedre.arbaciauskaite@teismas.lt
http://marijampoles.teismai.lt/
Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai