NAUJIENOS

Šiemet 30 metų nepertraukiamo darbo teisme sukaktį mini trys Marijampolės apylinkės teismo darbuotojos – Šakių rūmų raštinės biuro vedėja Rūta Andriukevičienė, Marijampolės rūmų teismo posėdžių sekretorė Loreta Staknevičienė ir Teismo raštinės skyriaus specialistė (vertėja) Liudmila Baktienė.

Pakalbintos sukaktuvininkės mielai leidosi į „prisiminimų pievas“, pasakojimuose tarsi atgijo praeities teismas, jame dirbę darbuotojai, įvykiai, kiekvienos jų unikali darbo teisme istorija. Kviečiame skaityti antrąją istoriją.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo posėdžių sekretorė Loreta Staknevičienė: „Mėgstu savo darbą ir jaučiuosi laiminga jį dirbdama“.

Esate viena iš ilgiausiai teisme dirbančių darbuotojų, kokia buvo Jūsų darbo teisme pradžia? Kuo darbas teisme ypatingas Jums?

Loreta Staknevičienė: Niekada negalvojau, kad dirbsiu teisme. Jaunystėje svajojau studijuoti aktorinį. Tačiau gyvenimo posūkiai nenuspėjami. Taip jau atsitiko, kad anksti ištekėjau ir teko pamiršti savo svajones.

Teisme įsidarbinau visiškai atsitiktinai, kai pažįstama raštinės vedėja pasakė, kad yra laisva posėdžių sekretorės darbo vieta. Tai buvo 1980-ieji metai. Prisimenu pirmą darbo dieną tuometiniame Marijampolės rajono apylinkės teisme, kuriam vadovavo teismo pirmininkas Algimantas Kartočius. Jis paskyrė mane dirbti posėdžių sekretore su teisėja Dale Agliniškiene. Antrą darbo dieną kolegė paprašė ją pavaduoti ir nueiti į teismo posėdį su teisėju Zigmu Pečiuliu. Sutikau, nors labai bijojau, kadangi net nežinojau, kaip rašomi teismo posėdžių protokolai. O dar ir posėdis buvo išvažiuojamasis, kuris vyko ne teisme, o profesinėje mokykloje. Pamenu, kad pirmąjį teisiamojo posėdžio protokolą rašiau drebančiomis rankomis. Posėdyje dalyvavo daug proceso dalyvių, buvo keturi kaltinamieji, keturi advokatai, kurių net pavardžių nežinojau, todėl protokole juos įvardindavau ne pavardėmis, o pagal išorę, rašiau „advokatas su barzda“, „advokatas su akiniais“ ir panašiai. Kitą dieną protokolą-juodraštį nunešiau teisėjui Zigmui Pečiuliui. Jis pasakė, kad pirmiausia protokolą perskaitys ir po to pasakys, kaip reikia rašyti. Kiek vėliau, eidama pro jo kabinetą girdėjau, kad jis kvatoja balsu. O teismo pirmininkas Algimantas Kartočius, sužinojęs, kad teisėjo Zigmo Pečiulio posėdžių sekretorė pasiuntė mane į tokį sudėtingą išvažiuojamąjį posėdį, supyko ant jos ir pasakė, kad jeigu ji jau taip pasielgė, tai aš ir dirbsiu su teisėju Zigmu Pečiuliu, o ją paskyrė dirbti su teisėja Dale Agliniškiene.

Dirbdama teisme susiradau puikių draugių, su kuriomis draugystė tęsiasi iki šiolei, nors jos jau seniai nebedirba teisme. Aplinkybės lėmė, kad keletą kartų pusmečiui buvau išėjusi iš darbo, bet ir vėl jį sugrįždavau. Taigi dabar iš viso teisme aš esu išdirbusi 44 metus, o 30 metų darbo sukaktis yra tik nuo paskutinio atėjimo (sugrįžimo) dirbti į teismą.

Nuo mano darbo teisme pradžios iki šių dienų viskas labai pasikeitė. Anksčiau protokolus rašydavome ranka, dabar kompiuteriais. Kai tik pradėjau dirbti, tai teisme dirbo keturi teisėjai ir tiek pat posėdžių sekretorių, raštinės vedėja ir mašininkė. Kolektyvas buvo labai mažas ir draugiškas. Posėdžių būdavo nedaug, protokolai trumpi.

Viena iš įdomybių - bylos buvo nagrinėjamos dalyvaujant liaudies tarėjams, kuriuos pagal sąrašą privalėdavo surasti ir į posėdį pakviesti teismo posėdžio sekretorė. Liaudies tarėjų sąrašas buvo ilgas, bet prisikviesti juos į teismo posėdžius būdavo sudėtinga, užimdavo daug laiko skambinant ir prašant atvykti į teismo posėdį. O būdavo ir taip, kad prižadėdavo ateiti, bet neateidavo. Tuomet tekdavo vėl skambinti ir pakartotinai prašyti, kad atvyktų, o kitiems proceso dalyviams tekdavo jų laukti, posėdis užtrukdavo.

Metams bėgant darbo krūvis teisme padidėjo labai ženkliai, išaugo reikalavimai. Kadangi turėjau tik vidurinį išsilavinimą, o norint dirbti teismo posėdžių sekretore jo nepakako, teko patobulėti. Su kitomis teismo posėdžių sekretorėmis, neturėjusiomis tinkamo išsilavinimo lygio, įstojome ir baigėme Kauno verslo kolegiją.

Mėgstu savo darbą ir jaučiuosi laiminga jį dirbdama. Jei ir buvo dėl ko nors apmaudu ar skaudu dirbant teisme, tai viskas užsimiršo, nes esu iš tų žmonių, kurie pykčio ilgai savyje nelaiko, tiesiog viską pamirštu.

Loreta, esate tikra teismo senbuvė, bet jeigu galėtumėte laiką atsukti atgal, ar rinktumėtės darbą teisme?

Jei galėčiau atsukti laiką atgal, tai manau, kad nedvejodama rinkčiausi darbą teisme.

Kas Jus labiausiai motyvuoja dirbant teisme?

Dirbant teisme mane labiausiai motyvuoja bendravimas su kolegomis.

Jeigu galėtumėte ką nors pakeisti, patobulinti teisme (teismuose), kas tai būtų, ką keistumėte, ką tobulintumėte?

Jei galėčiau ką nors pakeisti teisme, tai tik kai kurių teisėjų elgesį su sekretorėmis.

Kokios bendros, neformaliosios kolektyvo veiklos labiausiai sutelkia kolektyvą?

Manau, kad kolektyvą  labiausiai sutelkia bendros kelionės, mokymai (ypač dviejų dienų).

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį

Kontaktai žiniasklaidai:

Giedrė Arbačiauskaitė
Marijampolės apylinkės teismo raštinės skyriaus patarėja
(atstovė ryšiams su visuomene ir žiniasklaida)
Tel. (8 343) 94090
El. paštas  giedre.arbaciauskaite@teismas.lt
http://marijampoles.teismai.lt/
Sekite mus www.facebook.com/LietuvosTeismai